"Bet kurį vaiką paklausk, ar jis turi kokį nors norą, ir jis išpūtęs akis tau išpyškins bent dešimt. Ir pusė tikrai nebus vien troškimas gauti kokį nors daiktą. Bus svajonių kuo nors tapti ateityje, ką nors atrasti, ką nors įveikti. Bus ir neįtikėtinų troškimų - paragauti debesies, išmokti skristi, atgaivinti anapilin iškeliavusį šunį ir t.t."
"O kodėl tik vaikų klausiame: "Kuo nori būti užaugęs?" Kodėl manome, kad peržengęs tam tikrą metų ribą žmogus negali norėti keistis, tapti kuo nors kitu, negali ko nors siekti. Taip, galima būtų juoktis, jei kas paklaustų: "Na, ką norėtum veikti senatvėje?" Toks klausimas skamba kaip nelogiškas, nes senatvę vis dar esam linkę prilyginti mirčiai, tačiau pasenti gali ir dvidešimties."
"Ir nieko baisaus, jei ne visiems norams lemta išsipildyti. Svarbiausia - kad jų būtų."
(Gražina Michnevičiūtė, žurnalas "Moteris")
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą