Pokyčiai

Prisiminiau savo vaikystės vasaras - jos būdavo nesibaigiančios, tokios lėtos ir svajingos, kad atrodė ruduo bus dar tolo toli... Vasaros kaime, žiūrint į dangų, vaizduotėje kuriant debesų formas, iš kurių gimdavo pačios įdomiausios gyvūnų ar daiktų formos, stovint po gaiviu ir šiltu lietumi... Neįkainojamos akimirkos, tapusios jau istorija.

Dabar ruduo, rugsėjo 11 d. ir aš jau nebe vaikas, nebelakstau po lietumi kada panorėjusi (išskyrus kai netikėtai užklumpa lietus be skėčio), ir šiaip daug ko nebedarau to, ką darydavau dar tik augdama. Susimąsčiau, kiek daug visko praeita, patirta, kiek daug sutikta žmonių, kiek daug situacijų išgyventa, kiek daug davė pamokų ir patirties.. 

Visa tai  - pokyčiai. Taip, pokyčiai neišvengiamai mus aplanko, ar mes tam pasiruošę, ar ne. Kartais savo noru darome pokyčius, kartais pati Visata mums pažeria tokių, prie kurių turime prisitaikyti. Taip jau sutapo, kad ruduo pas mane atėjo irgi su pokyčiais. Ir tie pokyčiai labiau privalomi (aš taip manau ir jaučiuosi), nei pačios iniciatyva. Bet kartu tikiu, kad nieko gyvenime nenutinka veltui - iš komforto zonos išeiti labai naudinga, įgyta patirtis bus naudinga ateityje, o pati gal labiau imsiu susivokti, ko iš tiesų noriu iš gyvenimo.

Pokyčiai neišvengiami. Svarbu mokėti juos priimti, padėkoti ir tinkamai pritaikyti. Visa, kas vyksta ir atsitinka gyvenime, manau, tik mūsų labui...