Kartais rašymas kaip ritualas... Kaip kasdienis būtinas rytinis kavos puodelis.. Įsijungiu savo mėgstamą dainą, užsiplikau kavos puodelį, susikuriu jaukiausią, kokią įmanomą susikurti, aplinką aplink save.
Ir taip gera nors keliolikai minučių panirti į save, peržvelgti, ką gražaus teko nuveikti, ką naujo galima pamatyti ir pažinti. Ne veltui daugelis rašymą apibūdina kaip vieną geriausių terapinių priemonių ne tik stresui mažinti, bet ir geriau suprasti save, savo vidų.
Galima pabandyti padėkoti (pvz., Visatai) už tai, kas jau yra atėję į mūsų gyvenimą. Įdomiausia tai, kad dėkoti už tam tikrus dalykus, guldau galvą, susidarytų pas kiekvieną ne vienas puslapis..
Aš visuomet rašau savaip susikurtą svajonių knygą - žurnalą su tikslais, su svajonėmis.. Kartu įklijuoju patikusias mintis iš žurnalų, knygų, klijuoju ir mano pasauliui (realiam ir svajonių) atitinkančias iliustracijas. Gaunasi beveik kuriamoji vizualizacija :) Bet tai taip "įtraukia",taip užburia kartais, kad atrodo vos ne magiškas ritualas.
Ir dar labai svarbu surasti gražią užrašinę!!! Nes tik tokia verta įrašyti savo svajones ir gyvenimą :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą