Kartais savęs paklausiu, ar ne per dažnai mes susitapatiname su mase? Ir kas pasakė, kad turėtume elgtis taip kaip visi normalūs žmonės daro? Juk taip sakoma..
Tarkime, labai gaila, kad visuomenėje yra normalu baigti mokyklą, tada, įstoti į universitetą, na žinoma, susirasti padorų darbą, tada padorų vyrą (jei jo išvis neturi, visi lyg netyčia šnairuoja, nes jau mat laikas turėti), tada žinoma gimdyti ir taip sulaukti žilos senatvės pagal nusistovėjusias taisykles...
Kažkaip atleiskite, mielieji, na, neįtelpu į visas normalių žmonių gretas. Visai dar nesenai pritrūkdavo minčių kuom čia bepateisinti kad negyvenu taip kaip dauguma, kad neieškau darbo tokio kaip dauguma, kad neimu į vyrus pirmo pasitaikiusio gerbėjo (nes matote, gal aš per aukštai kartelę užkėlusi ar ieškau pono tobulybės).. Ne, visai ne, tiesiog, amnau, reiktų daugeliui suprasti, kad gyvename ne dėl kitų, ne dėl kitų primestų gyvenimo taisyklių, kad taptume panašūs į kitus, o dėl savęs! Juk kiekvienas esame individualus, skirtingas, tad ir gyvenimo taisyklės skirtingos.
Kas gali pasakyti geriau, ko tau reikia ir kaip tu nori gyventi, nei tu pats?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą