Ištirpti vasaros laike..
Būtent taip norisi man apibūdinti jausmą, kai nebebijai merkiančio lietaus, nes jis toks šiltas ir gaivus.. Kai norisi ganytis po pievas, kiek akys užmato.. Kai norisi gulėti ant žolės ir tiesiog žiūrėti į dangų, iki kol sutems...
Rodos, vienintelis toks metų laikas, kai gali sau leisti pabūti ir vėl tuo mažu vaiku, kuomet skaičiuoji praplaukiančius debesis, lepiniesi baltu močiutės sūriu su medumi, stebi kiekvieną ant dobilo nutūpusios bitės judesį...Iš naujo atrandi paprastas, bet gyvas ir tikras akimirkas.
Ir tai nepabosta, nes, rodos, galėtum ištisą dieną ir naktį taip tirpti ir ištirpti vasaros kvapuose, garsuose ir laike...
Vasariškai pakylėta,
La Vita
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą